Sanan vanaema käännös viro-liettua

bobutė
močiutėTačiau, kaip sakydavo mano močiutė, tai jau kita istorija. Ent, nagu mu vanaema kunagi ütles, see on teine lugu. Grįžusi į namus ji rado Munashe mirštantį ant močiutės rankų. Kui ta ema juurde naasis, leidis ta Munashe vanaema käte vahel suremas. Mano draugė, turinti dešimt vaikų ir neturinti močiutės, kuri padėtų juos užauginti, paklausmanęs: "Ar žinai, kur galėčiau nusipirkti močiutę savo vaikams?" Üks minu sõber, kellel on kümme last ja ei ühtki vanaema, kes aitaks neid üles kasvatada, küsis minult: "Kas sa tead, kust osta vanaema oma lastele?”

senelėKalbu iš savo patirties, nes mano tėvas sirgo Alzheimerio liga, kaip ir mano senelė, ir tikiuosi, kad nutrauksiu šią genetinę liniją. Ma räägin omaenda kogemustest, sest nii minu isa kui ka vanaema kannatas Alzheimeri tõve käes ning ma loodan selle geneetilise jada lõpetada.

Sanakirja